Lietuvos IT sektorius: netirpsta, o klesti!

Pastaruoju metu informacinėje erdvėje pasirodė nuogąstavimų, kad tokių gigantų kaip „EPAM“ ir „Wargaming“ biurai Lietuvoje „tirpsta“, kartu su savimi nusinešdami milijonus eurų mokesčių. Tačiau nuodugni duomenų analizė piešia visiškai kitokį, daug optimistiškesnį vaizdą. Lietuvos IT sektorius ne tik nesitraukia, bet ir demonstruoja įspūdingą augimą, stiprindamas savo pozicijas kaip vienas dinamiškiausių ir inovatyviausių regione.

Kas iš tiesų vyksta su „EPAM“ ir „Wargaming“?

Panagrinėkime kiekvieną įmonę atskirai.

„Wargaming“: pertvarka, o ne pasitraukimas iš Lietuvos

Teiginiai apie „Wargaming“ „tirpimą“ Lietuvoje pasirodė esą iš esmės netikslūs. Pagrindiniai įmonės struktūros pokyčiai įvyko 2022 metais, kai „Wargaming“ priėmė strateginį sprendimą visiškai pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos dėl geopolitinių priežasčių. Tai buvo didelio masto žingsnis, atnešęs įmonei didelių nuostolių, tačiau jis    

nepalietė Lietuvos.

Priešingai, „Wargaming“ išlaiko aktyvų ir konkurencingą buvimą Vilniuje. Tai patvirtina duomenys apie vidutinius atlyginimus „Wargaming Vilnius“, kurie 2024 m. gruodžio mėn. siekė 5 521 eurą, o 2023 m. gruodžio mėn. – 5 249 eurus. Pasauliniu mastu įmonė demonstruoja darbuotojų skaičiaus augimą (6 % per pastaruosius metus ) ir aktyviai plečia savo buvimą mobiliųjų žaidimų rinkoje, taip pat dalyvauja strateginiuose karinių žaidimų projektuose, skirtuose gynybos analizei. Tai rodo, kad „Wargaming“ yra sveika, besivystanti įmonė, o bet kokie vietiniai koregavimai yra jos globalios strateginės adaptacijos dalis.   

„EPAM“: globalus optimizavimas ir dėmesys dirbtiniam intelektui

Kalbant apie „EPAM“, jos globali 2023–2024 m. strategija yra sutelkta į išlaidų optimizavimą ir strateginį posūkį link generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) sprendimų. Įmonė taip pat gavo didelę valstybės paramą tyrimams ir plėtrai (MTEP) Lenkijoje, o tai paveikė jos veiklos pėdsaką ir pelningumą.   

Nors konkrečių duomenų apie „EPAM“ veiklą Lietuvoje (darbuotojų skaičių ar finansinius rodiklius) pateiktuose šaltiniuose nėra daug, nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių reikšmingą jos buvimo „tirpimą“ būtent čia. Greičiau, bet kokie pokyčiai, tikėtina, yra platesnės globalios optimizavimo strategijos ir prisitaikymo prie kintančių rinkos reikalavimų dalis, o ne vietinio nuosmukio ženklas.

Lietuvos IT sektorius: sėkmės istorija

Svarbiausia, kad bendras Lietuvos IT sektoriaus vaizdas yra ne tik stabilus, bet ir įspūdingai dinamiškas bei augantis.

• Mokesčių įplaukos padvigubėjo: Tiesioginis IRT sektoriaus mokesčių indėlis į Lietuvos ekonomiką padvigubėjo nuo 2020 iki 2024 metų, išaugdamas nuo 428 mln. eurų iki 804 mln. eurų. Tai tiesiogiai paneigia idėją apie „tirpstančius“ milijonus eurų mokesčių.  

   

• Spartus startuolių augimas: Lietuvos startuolių ekosistema tapo sparčiausiai augančia Baltijos regione, demonstruodama įspūdingą 7,1 karto išaugusią bendrą įmonių vertę nuo 2018 iki 2023 metų. 2023 metais Lietuvos startuoliai sėkmingai pritraukė 292 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų, užimdami antrą vietą tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių pagal rizikos kapitalo investicijų sumą vienam gyventojui.   

   

• Fintech lyderystė: Lietuva aktyviai stiprina savo pozicijas kaip didelės pridėtinės vertės Europos fintech centras, o tai įtvirtinta 2023–2028 m. Fintech strategijoje. Fintech finansavimas reikšmingai atsigavo 2024 metais, vėl tapdamas labiausiai finansuojamu startuolių sektoriumi.   

   

• Eksporto ir darbo jėgos augimas: IRT sektoriaus eksporto apimtys per pastaruosius šešerius metus išaugo beveik penkis kartus, pasiekdamos 2,56 mlrd. eurų 2024 metais. IRT specialistų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 %, o užsienio specialistų skaičius išaugo penkis kartus, viršydamas 8 000 darbuotojų 2024 metais.   

   

• Inovacijų centras: Lietuva užima 35-ą vietą tarp 133 ekonomikų 2024 m. Pasauliniame inovacijų indekse ir demonstruoja didžiausią inovacijų augimo tempą ES.   

   

Iššūkiai ir perspektyvos

Žinoma, yra ir iššūkių. Globali technologijų pramonė patyrė atleidimų bangas , o Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su DI poveikiu darbo rinkai ir perkvalifikavimo poreikiu. Taip pat išlieka geopolitinė rizika ir kibernetinio saugumo grėsmės.   

Tačiau Lietuva aktyviai reaguoja į šiuos iššūkius. Vyriausybė proaktyviai investuoja į DI plėtrą, skirdama 15 mln. eurų DI startuolių paramai ir 110 mln. eurų viešųjų paslaugų skaitmenizavimui. Šalis demonstruoja tvirtą įsipareigojimą kibernetiniam saugumui, 2024 metais pirmininkaudama ES Kibernetinio greitojo reagavimo pajėgų (CRRT) tarybai.   

Apskritai, Lietuvos IT sektorius demonstruoja nepaprastą atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Vyriausybė aktyviai remia jo augimą per strategines iniciatyvas, investicijų pritraukimą ir talentų ugdymą.   

Taigi, užuot „tirpęs“, Lietuvos IT sektorius klesti, reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos ir užtikrintai žvelgia į ateitį, nepaisant globalių iššūkių. Tai sėkmės istorija, paremta inovacijomis, strateginiu planavimu ir augančiu talentų baseinu.