Lietuvos krovinių gabenimo verslas: iššūkiai, sprendimai ir strateginės perspektyvos

Lietuva, dėka savo unikalios geografinės padėties, esančios pagrindinių prekybos kelių tarp Rytų ir Vakarų sankirtoje, tradiciškai užima strategiškai svarbią vietą Europos logistikos tinkle. Šis pranašumas paverčia ją itin svarbiu tarptautinių krovinių gabenimo mazgu, efektyviai jungiančiu Baltijos jūrą su didelėmis Europos ir Azijos rinkomis.

Nepaisant globalių ir regioninių iššūkių, Lietuvos transporto sektorius demonstruoja tvarų augimą ir dinamiškumą, pabrėždamas jo svarbą nacionalinei ekonomikai. 2024 m. krovinių gabenimo apimtis Lietuvoje padidėjo 10,3% palyginti su praėjusiais metais.

Šio straipsnio tikslas – nuodugniai išanalizuoti dabartinę Lietuvos krovinių gabenimo sektoriaus būklę. Jame bus nustatytos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria įmonės, aptarti siūlomi ir jau įgyvendinami sprendimai, taip pat apibrėžtos strateginės sektoriaus plėtros perspektyvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kaip verslas gali naudoti internetines platformas, siekiant sustiprinti savo pozicijas šioje dinamiškoje rinkoje.

I. Lietuvos krovinių gabenimo rinkos dinamika ir reikšmė

Lietuvos transporto sektorius demonstruoja įspūdingą dinamiką ir yra vienas iš nacionalinės ekonomikos ramsčių. 2024 m. krovinių gabenimo apimtis šalyje padidėjo 10,3% palyginti su praėjusiais metais. Neįskaitant transportavimo naftotiekiais, pervežtų krovinių apimtis išaugo 11%, pasiekdama 181,6 mln. tonų.

Lietuvos krovinių gabenimo rinkoje įvyko reikšmingas modulinis poslinkis. Kelių transportas užėmė dominuojančią poziciją, užtikrindamas 75,9% visų 2024 m. pervežimų apimties. Tai yra esminis pokytis, palyginti su ankstesnių metų duomenimis: 2017 m. geležinkelių transporto dalis Lietuvoje sudarė 66,7%, o kelių – tik 33,3%. Analogiškai, 2020 m. kelių transportas sudarė tik 35% visos vidaus krovinių gabenimo apimties, o geležinkelių – 65%. Toks greitas poslinkis, beveik patrigubinęs automobilių transporto dalį vos per ketverius metus, rodo esminius logistikos srautų ir įmonių pasirinkimo pokyčius. Šis pokytis gali būti nulemtas geopolitinių veiksnių, turinčių įtakos geležinkelių tranzitui, arba autotransporto veiklos pranašumų, tokių kaip lankstumas ir galimybė pristatyti „nuo durų iki durų“. Padidėjusi apkrova kelių infrastruktūrai, savo ruožtu, sustiprina esamas problemas, susijusias su kelių kokybe, vairuotojų trūkumu ir nepakankamu parkavimo vietų skaičiumi, o tai reikalauja investicinių prioritetų ir strateginio planavimo persvarstymo.

Krovinių gabenimo traktoriais apimtis 2024 m. padidėjo 14,5%, o krovinių apyvarta pasiekė 137,9 mln. tonų, o tai pabrėžia augantį automobilių transporto vaidmenį šalies logistikos sistemoje. Tuo pat metu geležinkelių pervežimai sumažėjo 5,8%, sudarydami 25,7 mln. tonų.

Prognozuojama, kad transporto išlaidos Lietuvoje iki 2028 m. pasieks maždaug 7,7 mlrd. eurų, palyginti su 6,7 mlrd. eurų 2023 m. Pajamos šiame sektoriuje, tikimasi, išaugs iki 6,6 mlrd. eurų iki 2028 m., palyginti su 5,7 mlrd. eurų 2023 m. Tai atitinka stabilų vidutinį metinį augimo tempą – 2,2-2,3%. Tačiau tai yra reikšmingas augimo tempo sulėtėjimas, palyginti su istorine dinamika: nuo 2000 m. transporto paklausa Lietuvoje augo gerokai didesniu vidutiniu metiniu tempu – 8,6%. Toks sulėtėjimas rodo, kad rinka tampa brandesnė arba susiduria su esminiais apribojimais, tokiais kaip rinkos prisotinimas, didėjanti konkurencija ar reguliavimo kliūtys. Tai reiškia, kad įmonėms teks dirbti griežtesnės konkurencijos ir ribotų ekstensyvaus augimo galimybių sąlygomis, o tai daro optimizavimą, efektyvumo didinimą ir nišinių rinkų paiešką dar svarbesniais siekiant išlaikyti pelningumą.

Transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių, generuojantis iki 13% šalies BVP. Strateginė Lietuvos padėtis tarp Europos ir Azijos, taip pat išvystytas automobilių ir geležinkelių tinklas, įskaitant pagrindines magistrales A1 ir A2, bei Baltijos jūros uostus, paverčia ją svarbia grandimi pasaulinėse prekybos grandinėse.

1 lentelė: Pagrindiniai krovinių gabenimo augimo rodikliai Lietuvoje (2023-2024 m.)

ES Mobilumo paketo įtaka

ES Mobilumo paketas, įsigaliojęs 2021 m., padarė didelį spaudimą Lietuvos transporto sektoriui, lėmė veiklos sąnaudų padidėjimą ir konkurencingumo sumažėjimą. Vienas iš labiausiai slegiančių reikalavimų yra privalomas vairuotojų grįžimas į įmonės bazę arba į nuolatinę gyvenamąją vietą kas 4 savaites, taip pat privalomas sunkvežimių grįžimas į registracijos šalį. Tai lemia papildomas, dažnai tuščias, ridas (pvz., 1 600 km tik per Lenkiją), o tai žymiai padidina išlaidas.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo pakeitimai taip pat smarkiai paveikė įmonių finansinę padėtį. Draudimas įtraukti dienpinigius ir pragyvenimo išlaidas į minimalųjį atlyginimą lemia staigų vairuotojų darbo užmokesčio išlaidų padidėjimą, kartais iki 60% vien šioje eilutėje. Bendros vežėjų išlaidos, priklausomai nuo atliekamų pervežimų tipo, gali išaugti 20-100%. Visos apklaustos įmonės patvirtino, kad „Mobilumo paketas“ paaštrino vairuotojų trūkumo problemą, nes privalomas sunkvežimių grįžimas reiškia, kad mažiau jų gali atlikti krovinių reisus, o tai, savo ruožtu, sukuria papildomą naujų sunkiasvorių sunkvežimių paklausą.

Reaguodamos į šiuos iššūkius, šimtai Lietuvos transporto įmonių (daugiau nei 800 įmonių su 8 000 transporto priemonių) atidarė dukterines įmones už Lietuvos ribų, daugiausia Lenkijoje (700 įmonių su 7 000 sunkvežimių), taip pat Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje. Tai leidžia joms apsisaugoti nuo „Mobilumo paketo“ pasekmių ir pasinaudoti palankesne mokesčių ir reguliavimo aplinka, taip pat lankstesnėmis sąlygomis samdant vairuotojus iš trečiųjų šalių. Ši tendencija lemia didelės dalies Lietuvos valstybės biudžeto pajamų praradimą, nes transporto sektorius sugeneruoja iki 13% BVP.

Problemos, susijusios su „Mobilumo paketu“, vairuotojų trūkumu ir verslo perkėlimu į užsienį, yra ne tik atskirų iššūkių rinkinys, bet ir vieninga sisteminė krizė, griaunanti sektoriaus ekonominį pagrindą. „Mobilumo paketas“ tiesiogiai padidina veiklos sąnaudas ir logistikos sudėtingumą, o tai savo ruožtu paaštrina vairuotojų trūkumą, nes įmonės priverstos ieškoti lankstesnių įdarbinimo sąlygų ir patrauklesnių mokesčių aplinkų. Rezultatas – masinis operacijų perkėlimas į kaimynines šalis, dėl ko Lietuva praranda mokesčių pajamas ir sumažėja investicijos į nuosavą autoparką. Tai reikalauja kompleksinės strateginės valstybės intervencijos, siekiant sustabdyti transporto kapitalo „nutekėjimą“ ir atkurti sektoriaus konkurencingumą vidaus rinkoje.

Infrastruktūros apribojimai

Viena iš opiausių problemų yra saugių stovėjimo vietų trūkumas sunkvežimiams. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, stinga tinkamų ir saugių stovėjimo vietų prie pagrindinių transporto koridorių, tokių kaip magistralės A1 ir A2. Tai verčia vairuotojus statyti automobilius nesaugomose arba neautorizuotose vietose, o tai kelia grėsmę krovinių ir vairuotojų asmeniniam saugumui. Daugiau nei 60% įmonių dažnai susiduria su vagystėmis iš puspriekabių stovėjimo aikštelėse, o 10% – labai dažnai. Pagal IRU duomenis, tik 3% esamų stovėjimo vietų ES yra sertifikuotos kaip saugios.

Taip pat kyla problemų dėl kelių kokybės ir neefektyvaus lėšų panaudojimo. 2023 metais iki 60% valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Tuo pat metu didelė dalis lėšų (39%) buvo skiriama žvyrkelių su mažu eismo intensyvumu (vidutiniškai 500 automobilių per dieną) asfaltavimui, o pagrindinės magistralės (12 000 automobilių per dieną) liko prastos būklės. Pastebimi atvejai, kai darbai atliekami ant geros būklės kelių, nėra atliekamas kelių būklės vertinimas, taip pat vėluojama ir nevykdomi planuoti darbai.

Dideli infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“, skirti pagerinti geležinkelių susisiekimą su Europa, susiduria su vėlavimais. Šiuos vėlavimus dažnai lemia ilgi viešųjų pirkimų procesai ir projektavimo resursų, pavyzdžiui, greitaeigių geležinkelių projektavimo ekspertų, trūkumas. Tai lėtina multimodalių pervežimų plėtrą, kuri yra strateginė kryptis Lietuvai.

Yra didelis atotrūkis tarp deklaruojamų vyriausybės strateginių infrastruktūros tikslų ir jų efektyvaus įgyvendinimo vietoje. Susisiekimo ministerija turi aiškius tikslus modernizuoti infrastruktūrą, plėtoti multimodalinius pervežimus ir kurti šiuolaikinius logistikos centrus. Tačiau realybė rodo rimtas sistemines problemas su kelių kokybe, didelį saugių automobilių stovėjimo aikštelių trūkumą ir vėlavimus dideliuose projektuose dėl biurokratijos ir resursų trūkumo. Šis atotrūkis kenkia sektoriaus konkurencingumui, didina vežėjų veiklos sąnaudas (transporto nusidėvėjimas, remonto išlaidos, draudimas), mažina vairuotojų ir krovinių saugumą, taip pat daro vairuotojo profesiją mažiau patrauklią. Problema yra ne tik nepakankamas finansavimas, bet ir valdymas, planavimas, kokybės kontrolė bei biurokratinių kliūčių įveikimas.

Ekonominis spaudimas ir konkurencija

Lietuvos transporto sektorius patiria didelį ekonominį spaudimą. 2024 m. Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje buvo užregistruoti 134 bankrotai, o tai 74% daugiau nei 2023 m. ir 35,4% daugiau nei 2022 m. Priešingai nei kituose sektoriuose, transporto sektorius kol kas nerodo atsigavimo ženklų. Investicijos į ilgalaikį turtą, ypač transporto įrangą, 2024 m. sumažėjo 1,1%, o tai paaiškinama logistikos paslaugų pertekliumi Europoje.

Augančios sąnaudos ir mažėjantis našumas taip pat veikia konkurencingumą. Nominalios darbo jėgos sąnaudos nuo 2021 m. išaugo daugiau nei 40%, o realus našumas sumažėjo beveik 5%. Tai silpnina Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. Vidutinis atlyginimas 2024 m. išaugo 10,2% ir, tikimasi, 2025 m. padidės 9,2%. Nepaisant augančių sąnaudų (atlyginimai, kuras, nauji dyzelino ir CO2 mokesčiai), krovinių gabenimo įkainiai išlieka nestabilūs, o transporto įmonėms sunku perkelti padidėjusias išlaidas klientams.

Geopolitiniai veiksniai taip pat daro didelę įtaką. Lietuva, būdama tiesioginiame kaimynystėje su Rusija ir Baltarusija, yra ypač pažeidžiama išorės sukrėtimams. Energetikos kainų augimas po Rusijos invazijos į Ukrainą lėmė staigų infliacijos augimą. Santykiai su Kinija taip pat pablogėjo, o tai lėmė importo ir eksporto sustabdymą.

Analizė rodo stiprią Lietuvos transporto sektoriaus priklausomybę nuo platesnės Europos rinkos būklės. Investicijų į transporto įrangą sumažėjimas 2024 m. buvo nulemtas „logistikos paslaugų pertekliaus Europoje“. Europos kelių transporto rinka buvo vangia, o bankrotų skaičius Lietuvoje koreliuoja su Vokietijos sunkvežimių ridos indeksu, kuris nukrito iki minimumo. Tai rodo, kad net ir pagerėjus vidaus sąlygoms, išorinė padėtis (pvz., sumažėjusi paklausa pagrindiniuose ES prekybos partneriuose, pajėgumų perteklius Europos rinkoje) gali riboti augimą ir pelningumą. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės turi ne tik spręsti vidaus problemas, bet ir didinti savo atsparumą bei konkurencingumą Europos lygmeniu, galbūt per specializaciją, inovacijas ar pervežimų geografijos diversifikaciją.

Ekologiniai reikalavimai ir tvarus vystymasis

Transporto sektorius susiduria su didėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais. Europos Sąjunga įvedė griežtas išmetamųjų teršalų mažinimo taisykles pagal „Žaliąjį kursą“, numatantį 90% išmetamųjų teršalų sumažinimą iki 2050 m. Perėjimas prie nulinės taršos reikalauja didelių investicijų į ekologines transporto priemones ir atitinkamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotis.

Yra atotrūkis tarp žinojimo ir veiksmų: nors 69% Lietuvos įmonių investuoja į kovą su klimato kaita, įmonių, imančiųsi veiksmų klimato kaitos atsparumui didinti, dalis išlieka santykinai maža (mažiau nei 50%). Pažanga pereinant prie žiedinės ekonomikos taip pat išlieka lėta, nepaisant valstybės įsipareigojimų. Produktų naudojimo rodikliai Lietuvoje 2021 m. buvo tris kartus mažesni nei ES vidurkis.

III. Problemų sprendimo būdai ir sektoriaus plėtros perspektyvos

Siekiant įveikti dabartinius iššūkius ir užtikrinti tvarų augimą, Lietuvos transporto sektorius aktyviai ieško ir diegia įvairius sprendimus.

Vairuotojų pritraukimas ir išlaikymas

Įmonės sutelkia dėmesį į darbo sąlygų gerinimą ir profesijos patrauklumo didinimą. Jos siūlo konkurencingus atlyginimus ir premijas, sveikatos draudimą, pensijų planus ir apmokamas atostogas. Taip pat diegiami lankstūs darbo grafikai, garantijos dėl laiko namuose ir poilsio vietų gerinimas stovėjimo aikštelėse.

Svarbūs yra mokymo ir karjeros augimo programos. Suteikiamos galimybės kilti karjeros laiptais (pvz., iki autoparkų vadovų, dispečerių, saugumo instruktorių), mentorystės programos ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.

Užsienio specialistų įdarbinimo supaprastinimas yra pagrindinė kryptis. Asociacija „Linava“ ragina vyriausybę supaprastinti vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, nurodydama, kad reikia panaikinti kvotas ir koeficientą 1,65 skaičiuojant atlyginimą. Didelės įmonės, tokios kaip „Girteka“, kuria savo vairavimo akademijas už ES ribų (pvz., Uzbekistane), siekdamos užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų srautą, atlikdamos išsamius bandomuosius važiavimus ir praktinius vertinimus. Siekiant pritraukti naujų talentų, ypač moterų (kurių tarp vairuotojų Lietuvoje yra tik 0,5%) ir jaunimo (nors Lietuva pirmauja pagal jaunų vairuotojų iki 25 metų dalį – 10,9%), būtina mažinti kliūtis patekti į profesiją ir gerinti darbo sąlygas.

Infrastruktūros modernizavimas

Strateginė multimodalinės transporto sistemos plėtra ir šiuolaikinių logistikos centrų („krovinių kaimų“) kūrimas yra Lietuvos vyriausybės prioritetas, siekiant užtikrinti efektyvų ryšį tarp įvairių transporto rūšių. Tęsiamas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas, skirtas pagerinti geležinkelių susisiekimą su Europa. Tačiau būtina spręsti problemas, susijusias su neefektyviu lėšų panaudojimu kelių statybai, gerinti kelių kokybę, taip pat optimizuoti planavimo ir kontrolės procesus.

Itin svarbu padidinti saugių ir gerai įrengtų stovėjimo vietų sunkvežimiams skaičių su būtina infrastruktūra (dušai, tualetai, maitinimas, saugios miego zonos), siekiant užtikrinti vairuotojų ir krovinių saugumą, taip pat pagerinti poilsio sąlygas. Stovėjimo vietų rezervavimo sistemų diegimas taip pat yra žingsnis teisinga linkme siekiant padidinti logistikos efektyvumą.

Skaitmeninimas ir inovacijos

Skaitmeninių platformų diegimas yra viena iš pagrindinių krypčių. Skaitmeninės krovinių platformos, tokios kaip prekyvietės, transporto valdymo sistemos (TMS) ir krovinių biržos, automatizuoja užsakymus, užtikrina krovinių stebėjimą realiuoju laiku, siūlo dinamišką kainodarą ir maršrutų bei spūsčių prognozavimą. Tai lemia tuščių ridų ir CO2 emisijų sumažėjimą.

Aktyviai naudojamos pažangios technologijos, įskaitant daiktų internetą (IoT), skaitmeninius dvynius ir dirbtinį intelektą (DI), siekiant padidinti veiklos efektyvumą, stebėti transporto sistemų našumą ir optimizuoti maršrutus, ypač miesto logistikoje. Lietuvos transporto sektorius pritraukia dideles rizikos kapitalo investicijas (23,2 mln. eurų 2024 m.), o tai liudija apie technologinio augimo ir inovacijų potencialą. Perėjimas prie dokumentų be popieriaus, ypač pasaulinių standartų, tokių kaip e-CMR, diegimas skaitmeniniam važtaraščių, muitinės ir leidimų dokumentų keitimui, yra skubus poreikis siekiant padidinti tarpvalstybinių pervežimų efektyvumą.

Valstybės parama ir reguliavimas

Vyriausybei reikia sukurti palankesnę mokesčių ir reguliavimo aplinką, persvarstant mokesčių politiką ir trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo sąlygas. Tai padės sustabdyti įmonių nutekėjimą į užsienį ir atkurti konkurencingumą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos įmonės neigiamai vertina politinę ir reguliavimo aplinką. Lietuva turi toliau prisitaikyti prie ES reikalavimų, kartu remdama transporto paslaugų eksportą, kuris yra svarbi ekonomikos dalis, ir skatindama finansinių technologijų sektoriaus plėtrą, kuris yra vienas iš lyderių Europoje.

Vyriausybė aktyviai remia dekarbonizacijos iniciatyvas, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą (iki 2030 m. planuojama 60 000 įkrovimo vietų) ir geležinkelių elektrifikavimą, taip pat skatina perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

Verslo prisitaikymo strategijos

Įmonės demonstruoja sėkmingo prisitaikymo pavyzdžius diversifikuodamos paslaugas. Pavyzdžiui, „BTR Logistics“ specializuojasi nišinėse srityse, tokiose kaip žemės ūkis, gyvulininkystė ir elektronika, siūlydama kompleksinius logistikos sprendimus, atsižvelgiant į specifinius jautrių krovinių apdorojimo ir transportavimo reikalavimus.

Veiklos efektyvumas didinamas investuojant į šiuolaikinius autoparkus, optimizuojant maršrutus ir naudojant pažangias valdymo sistemas, siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti našumą. Dėmesys tvarumui ir inovacijoms taip pat yra svarbi kryptis: įmonės priima ekologiškus sprendimus (ekologiškos transporto priemonės, atliekų mažinimas) ir integruoja skaitmenines technologijas, siekdamos sumažinti poveikį aplinkai ir padidinti konkurencingumą.

3 lentelė: Pagrindinių problemų ir siūlomų sprendimų apžvalga Lietuvos transporto sektoriuje

Išvada

Lietuvos krovinių gabenimo transporto verslo segmentas sparčiai vystosi, demonstruodamas įspūdingą pervežimų apimčių augimą, ypač automobilių sektoriuje. Tačiau šis augimas susijęs su daugybe gilių ir tarpusavyje susijusių problemų. Vairuotojų trūkumas, kurį paaštrina „Mobilumo paketo“ reguliavimo pokyčiai ir ribojanti imigracijos politika, lemia didelį įmonių ir kapitalo nutekėjimą į užsienį. Infrastruktūros trūkumai, tokie kaip saugių stovėjimo vietų trūkumas ir kelių kokybės problemos, sukuria veiklos sąnaudas ir kelia grėsmę saugumui. Ekonominis spaudimas, pasireiškiantis didėjančiomis sąnaudomis, mažėjančiomis investicijomis ir bankrotais, taip pat stipri priklausomybė nuo Europos rinkos konjunktūros, reikalauja iš įmonių didesnio prisitaikymo.

Norint užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą, būtinas kompleksinis požiūris. Darbo sąlygų gerinimas ir vairuotojų įdarbinimo supaprastinimas, infrastruktūros modernizavimas, aktyvus skaitmeninimas ir inovacijų diegimas, taip pat palankios valstybės reguliavimo ir mokesčių aplinkos sukūrimas yra pagrindinės kryptys. Verslo prisitaikymas diversifikuojant paslaugas ir didinant veiklos efektyvumą taip pat vaidina lemiamą vaidmenį.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos transporto įmonės aktyviai ieško būdų optimizuoti ir plėsti savo veiklą, taip pat siekia didinti efektyvumą ir mažinti sąnaudas, labai svarbu užtikrinti joms prieigą prie aktualių rinkos galimybių. Internetinės platformos, besispecializuojančios verslo kataloguose, suteikia unikalią galimybę transporto sektoriaus įmonėms padidinti savo matomumą, pritraukti naujų klientų ir rasti partnerių esant didelės konkurencijos sąlygoms.

Įmonėms, veikiančioms krovinių gabenimo srityje Lietuvoje, arba toms, kurios siekia patekti į šią dinamišką rinką, informacijos paskelbimas specializuotuose verslo kataloguose yra strategiškai svarbus žingsnis. Tai leidžia ne tik pasiekti tikslinę auditoriją, aktyviai ieškančią transporto paslaugų, bet ir pristatyti savo konkurencinius pranašumus, nesvarbu, ar tai būtų specializacija, pažangių technologijų naudojimas, ar įsipareigojimas tvariam vystymuisi.

Jei jūsų įmonė siekia augti ir ieško efektyvių būdų pritraukti klientų Lietuvos krovinių gabenimo segmente, apsvarstykite galimybę reklamuotis platformoje, kuri jungia įmones ir vartotojus. Jūsų informacijos paskelbimas svetainėje, tokioje kaip https://tavomiestas.lt/, gali tapti jūsų kitu žingsniu stiprinant pozicijas rinkoje ir pritraukiant naujas verslo galimybes.